Paruošti vizualą mašininiam siuvinėjimui nėra tas pats, kas tiesiog išsaugoti failą PDF ar PNG formatu spaudai. Mašina naudoja fizinius adatų dūrius, todėl kiekviena linija reikalauja tam tikro storio, užpildymo tankio ir teisingo kampo pasirinkimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines klaidas bei pateiksime aiškias taisykles.
1. Kodėl paprasto vektorinio failo (.AI, .EPS) neužtenka?
Pats vektorius neduoda įrangai jokios informacijos, kiek dūrių reikia atlikti. Tam naudojama speciali skaitmeninimo programa. Gamybos programuotojas transformuoja jūsų linijas į dygsnius, derindamas audinio tempimąsi. Jei skaitmeninimas atliekamas atmestinai, audinys tiesiog susitrauks arba atsiras negražios skylės.
2. Minimalus tekstų ir smulkių detalių dydis
- Minimalus teksto aukštis: Rekomenduojama ne mažiau nei 5 mm. Mažesnės raidės sulies viena su kita ir praras įskaitomumą.
- Linijos storis: Ne plonesnė nei 1-1.5 mm, priešingu atveju viena adata negalės atlikti teisingo sotinio dygsnio serijos.
- Šrifto parinkimas: Venkite itin plonų serifinių šriftų bei ypač smulkių elementų apvadų.
"Kokybiškas skaitmeninimas – tai pusė siuvinėjimo sėkmės. Net geriausios pasaulyje staklės negali ištaisyti prasto programos failo."
3. Gradiento (spalvų perėjimo) iššūkiai
Spaudos technologijoje spalvų perėjimai yra gana paprasti. Tuo tarpu siuvinėjime gradientas išgaunamas keičiant skirtingų atspalvių siūlų tankumą, juos sluoksniuojant. Tai reikalauja didelės patirties, todėl logotipuose rekomenduojama naudoti grynas, vientisas spalvas.